Kelmės J.Graičiūno gimnazija – aktyvi tarptautinių projektų dalyvė. Vienas iš jos vykdomų projektų yra DEFRIT. Tai tarptautinis daugiašalis mokinių ir mokytojų leidžiamas laikraštis, besididžiuojantis savo ilgamete istorija. Idėja sukurti šį laikraštį kilo prieš dvidešimt metų vokiečių Holzgerlingen Schoenbuch gimnazijos mokytojai. Pavadinime užšifruotos trys šalys – pirminės projekto dalyvės: Deutchland, Frankreich, Italien (Vokietija, Prancūzija, Italija). Palaipsniui dalyvių ratas plėtėsi, į projektą įsitraukė Ispanija, Rumunija, Anglija, Rusija, Latvija. Mūsų gimnaziją dalyvauti pakvietė prancūzų mokykla Licee Notre Dam du Kreisker iš St Pol de Leon, kaip patikimus partnerius. Laikraštis leidžiamas penkis kartus per metus. Mokiniai rašo straipsnius pačiomis įvairiausiomis temomis savo gimtosiomis kalbomis, tik santraukas pateikia angliškai. O kartą per metus vis skirtingoje šalyje vyksta susitikimas. Šiemet jį organizavo Holzgerlingen Schoenbuch gimnazija. Į Vokietiją išvykome aštuoniese: šeši mokiniai ir dvi mokytojos. Visą išlaikymą viešnagės metu suteikė Holzgerlingen savivaldybė. O kelionės išlaidas iš dalies maloniai sutiko padengti Garbės konsulas profesorius Dr. Wolfgang Frhr. Von Stetten bei, parengus projektą, - Kelmės savivaldybės Jaunimo reikalų taryba, vadovaujama Z.Mačerniaus. Šiame straipsnyje gimnazistės pasidalins savo įspūdžiais iš kelionės.

Pirmoji projekto Defrit diena.

Pati pirmoji Defrit susitikimo diena buvo kupina įspūdžių. Naktį saldžiai išmiegoję pas mus priėmusias vokiečių šeimas, ryte visi dalyviai susirinko Schönbuch gimnazijos fojė, kurios milžiniški amfiteatriniai laiptai labai mėgstami mokinių - čia jie susirenka pailsėti, užkąsti ar šiaip paplepėti. Mokyklos direktorius R. Deim maloniai visus pasveikino, palinkėjo gražių susitikimo dienų. Paskui mums buvo parodyta visa gimnazija, kurioje mokosi 1200 mokinių.
Po to mūsų laukė diskusija su R. Wieland, Europos Parlamento viceprezidentu. Visi aktyviai uždavinėjome klausimus apie Europos politiką: skirtingo pensijinio amžiaus įvairiose šalyse privalumus ir trūkumus; šalių, pretenduojančių į ES, padėtį; jaunimo įsidarbinimo galimybes ES ir kitus aktualius klausimus. Viceprezidentas išsamiai atsakė į visus klausimus, mokėjo sudėtingas problemas paaiškinti paprastai, tačiau visapusiškai. Jis domėjosi ir kiekvienos šalies europarlamentarais. Prisipažino puikiai pažįstąs lietuvius A.Sakalą ir, žinoma, mūsų Prezidentę D.Grybauskaitę. Po diskusijos gavome R. Wieland autografus, buvo dalinamos gertuvės. Jautėmės išdidūs ir svarbūs, galėdami aptarti europinius klausimus su tokio lygio politiku.
Paskui ėjome į Holzgerlingen miesto rotušę susitikti su miesto valdžia. Mums buvo papasakota apie šį miestą, turintį 12 000 gyventojų. Žiūrėjome filmą ir sužinojome apie miesto kultūrą, pramonę, istoriją, sportą. Vėliau vaišinomės tradiciškais sūriais vokiškais riestainiais – brėceliais. Išeidami visi gavome dovanų po drobinį maišelį su knygele apie miestą ir keliais suvenyrais.
Atėjus pietų metui, susirinkome gimnazijos valgykloje. Pasistiprinę ėjome į vietinio paveldo muziejų. Jame susipažinome su agrokultūrine miesto istorija, supratome, kur ir kaip seniau buvo mokomasi...
Grįžę į gimnaziją, svarstėme, ką reiktų parašyti į Defrit puslapį internete apie mūsų susitikimą. Susėdę grupelėmis rašėme savo straipsnius, kad kitą dieną atrinktume geriausią ir patalpintume internete Defrit svetainėje.

Antroji projekto Defrit diena

Vis dar kupinus vakarykštės dienos įspūdžių mus pažadino nebe kaitri Holzgerlingen miestelio saulė, o apsiniaukęs dangus, nežadantis nieko gero. Tačiau laiko skųstis ar toliau vartytis lovoje nebuvo - 7.30 turėjome susirinkti įprastoje vietoje - mokyklos fojė. Vieni punktualiai, kiti vėluodami sugužėjome į mokyklą, iš kurios autobusu patraukėme į Waldenbuch miestą, garsėjantį dėmesiu ekologijai, dėl to šis miestelis net apdovanotas „European Energy“! Jis taip pat garsus, nes čia kūrė poetas Johann Heinrich von Dannecker, čia vyksta kasmetinės šokolado šventės, čia lankėsi didieji vokiečių kūrėjai J.W.Gėtė ir F.Šileris. Vizitą miestelyje pradėjome apsilankydami garsiajame šokolado fabrike „Ritter“, kur ne tik nupirkome lauktuvių namiškiams, bet ir pamatėme filmą apie šokolado gamybą bei naujausias technologijas. Pasistiprinę ir pasisėmę jėgų valgydami mėgstamiausią šokoladą, nuo šalto vėjo pasislėpėme jaukioje kavinėje, kurioje kitados arbatą gerdavo ir Gėtė su Šileriu. Vėliau, saulei taip ir nepasirodžius, mūsų akis džiugino ir vaizduotę lavino Imi Knoebel, vieno žymiausių šiuolaikinio meno atstovo, kūriniai, kuriuos pamatėme Sindelfingeno „Schauwerk“ modernaus meno galerijoje - ji yra viena turtingiausių visoje Vokietijoje. Sužinojome, kad moderniajame mene svarbesnis yra ne meno kūrinys, o žmogaus santykis su juo, todėl kiekvienas bandėme darbuose įžiūrėti kažką naujo: griežtose linijose - garsių kino žvaigždžių veidus, o ryškiose spalvų paletėse - jausmus ir nuotaikas. Vėliau apsilankėme „Breuningerland” prekybos centre, kur nutildėme gurgiančius pilvus, atnaujinome garderobą ar ieškojome lauktuvių Lietuvoje laukiantiems draugams. Pavargę, bet dainuodami vakarop grįžome į Holzgerlingen. Visi ruošėmės vakarui. Didžioji dauguma susirinkome miestelio restorane, kur žaidėme įvairius žaidimus, šokome lietuvių liaudies šokius. Kai kurie žiūrėjo filmą pas kitus projekto dalyvius, o mokytojai prie vakarienės stalo viešbutyje dalinosi antrosios dienos įspūdžiais...

Trečioji projekto Defrit diena.

Trečią rytą visų šalių delegacijų buvo paprašyta aprašyti antrosios dienos įspūdžius. Nieko nelaukę kibome į darbą, o pabaigę išvykome į universitetinį miestą Tiubingeną. Šiame Baden-Viurtenbergo federalinėje žemėje esančiame mieste mokosi 24000 studentų, iš kurių apie 15 000 šiame mieste ir gyvena, todėl Tiubingeno gyventojų amžiaus vidurkis yra žemiausias tarp visų Vokietijos miestų. Remiantis nacionaliniais tyrimais, 2005 m. paskelbta, kad Tiubingenas savo šalyje pirmauja pagal gyvenimo kokybės rodiklius.
Vedini gidės, pradėjome ekskursiją. Vaikštinėjome siauromis senamiesčio gatvelėmis, šimtamečių platanų alėjomis. Gėrėjomės per visą miestą tekančia Neckar upe, kuria vyksta studentų plokščiadugnių valčių, atsispiriant kartimis, lenktynės, tradiciniais karkasiniais –fachverkiniais namais, Tiubingeno miesto rūmais, didinga miesto centre stovinčia protestantų akademine bažnyčia, aplankėme vieną seniausių Vokietijoje Eberhard Karls universitetą (įkurtas 1477 m.), kuriame žymiausi yra biologijos, medicinos bei teologijos fakultetai. Šiame universitete mokėsi tokie žymūs žmonės, kaip popiežius Benediktas XVI, trys didieji filosofai (žvaigždžių triada) G. W. F.Hėgelis, Šelingas ir Holderlinas, rašytojas Hermann Hesse. Sužinojome, jog Tiubingene studijavo ir būrys žinomų lietuvių: politikas, gydytojas Kazys Bobelis, antropologė Marija Gimbutienė, vienas moderniausių lietuvių XX a. kūrėjų Alfonsas Nyka – Niliūnas. Pilis Schloss Hohentubingen pirmą kartą paminėta dokumentuose 1078 m. Jos gražiausias statinys yra Renesanso portalas, pastatytas 1606 m. Pasak gidės, daugiausia turistų Tiubingeną aplanko vasarą. Šiuo metų laiku mieste vyksta gausybė renginių: didžiausias Europoje Afro – Brazilijos festivalis, pasaulinės paveikslų parodos, žymiausių Europos atlikėjų koncertai. Baigę ekskursiją, turėjome laisvo laiko paganyti akis į vietines parduotuvėles, nusipirkti suvenyrų, paskanauti tradiciškų vokiečių patiekalų. Beje, Tiubingenas garsėja savo dėmesiu ekologijai. Miesto centre itin ribojamas transportas, todėl oras čia vienas švariausių visoje Vokietijoje.
Grįžę į Holzgerlingeną dar ilgai dalijomės įspūdžiais apie Tiubingeną ir keliavome į savo šeimas vakarieniauti. Pasistiprinę visi projekto dalyviai vakarop susirinko vietinėje kavinėje, kurioje tečiąją Defrit dieną vainikavo energingi lietuvių liaudies šokiai. Pavargę, tačiau kupini gerų emocijų, išsiskirstėme pailsėti prieš paskutiniąją projekto dieną.

Ketvirtoji projekto Defrit diena

Balandžio 14-oji - ketvirtoji ir paskutinė Defrit‘o narių susitikimo Vokietijoje diena. Rytas, kaip visuomet, labai ankstyvas, o kolektyvas gerai nusiteikęs ir nekantriai laukia naujos dienos, kuri žada dar daugiau pažinimo ir atradimo džiaugsmo. Viskas prasidėjo kelione traukiniu i Stuttgart‘ą. Tai didelis transporto, verslo ir gamybos centras regione, kuriame daug vynuogynų, jame gerai išvystytas turizmo sektorius. Stuttgart‘e dukart vyko pasaulio futbolo čempionatas ir vienąkart - Europos futbolo čempionatas. Miestas tikrai įspūdingas ir turi kuo didžiuotis bei ką parodyti atvykėliams. Susipažinimą su Stuttgart‘o įžymybėmis pradėjome Mercedes-Benz muziejuje. Jis buvo sukurtas minint 120-ąsias automobilio sukūrimo metines 2006-aisiais. 34 metrų aukščio pastatas, statytas trejus metus, nukelia į 1886-uosius, kai buvo sukurtas pirmasis automobilis. Muziejaus devyni aukštai suskirstyti pagal epochas: kada, kas buvo sukurta ir kaip tobulėjo, bei pagal temas: kokia tam tikrų automobilių paskirtis ar kam jie buvo sukurti. Šis muziejus nepaliko abejingų, net ir visiškai nesidomintys automobiliais ten pabuvoję liko sužavėti. Po to keliavome toliau. Mūsų tikslas - miesto centre esanti Frydricho Šilerio aikštė ir ten stūksanti jo paties statula. F.Šileris – vokiečių poetas, dramaturgas, filosofas, istorikas, vienas žymiausių Vokietijos klasikų, padėjusių pagrindus šiuolaikinei vokiečių literatūrai. Mūsų delegacija norėjo jį pagerbti deklamuodama ar dainuodama savo gimtąja kalba jo sukurtą „ Odę džiaugsmui“, kuriai muziką parašė Liudvikas van Bethovenas. Šis kūrinys vėliau tapo Europos Sąjungos himnu. Nuostabioje aikštėje, gėlių apsuptyje, nuaidėjo „Odė džiaugsmui“ italų, ispanų, rumunų, vokiečių ir lietuvių kalbomis. Paskui jaunimas turėjo laiko pasivaikščioti ir iš arčiau susipažinti su Stuttgart‘o miestu.
Grįžę į svetingąjį Holzgerlingen ėmėme ruoštis savo pristatymams - pasirodymams. Visos penkios projekte dalyvaujančios šalys trumpai pristatė savo mokyklas ir miestą, iš kurio atvyko. Po to sekė pasirodymai, kur vieni dainavo, kiti grojo, o dar kiti vaidino. Visi parodė, ką sugeba geriausiai. Mes, lietuviai, dainavome sutartinę ir atlikome kūrinius fortepijonu. Žinoma, po ilgos ir kupinos įspūdžių dienos visi dalyviai turėjo progos atsipūsti ir pasistiprinti, pabendrauti ir atsisveikinti paskutinio vakaro proga surengtoje vakarienėje vietiniame viešbutyje Gärtner. Mūsų delegacijos nariai išsiskirstė į savas šeimas ir laukė kelionės namo, prisikrovę bagažą geros nuotaikos, naujų pažinčių bei įspūdžių. Ir, žinoma, naujausią Vokietijoje kartu išleistą Defrit laikraščio numerį!

Kelmės J.Graičiūno gimnazijos mokinės
Liucija Alubickytė, Monika Kirberytė, Ingrida Kurlinkutė, Fausta Leščiauskaitė