Žymus pasaulyje rašytojas Icchokas Meras, kurio vardu Kelmėje pavadinta aikštė šalia J. Graičiūno gimnazijos, gimė Kelmėje 1934-aisiais, čia baigė mokyklą. Kaip pats I. Meras rašė, Kelmė visada buvo ir liko savotiškas jo gyvenimo ir kūrybos centras, o Kelmės gimnazija kažkada – antraisiais namais.

Neseniai mūsų gimnaziją pasiekė dabar Izraelyje gyvenančio Icchoko Mero dovanos – jo knygų rinkiniai bei knygos apie šio rašytojo kūrybą. Gimnazijos bendruomenė galės skaityti I. Mero romanus „Lygiosios trunka akimirką“, „Ant ko laikosi pasaulis“, „Ties gatvės žibintu“, „Sara“, „Striptizas“, apsakymų rinkinį „Stotelė vidukelėj“.

Taupūs ir paprasti I. Mero sakiniai, jaudinanti ir įtraukianti jo proza. Literatūros kritikė A. Staknienė rašė: „Icchoko Mero pasaulėjauta persunkta giliu humanizmu. Rašytojas jautrus fizinei ir dvasinei žmogaus kančiai. Šis jautrumas išaugęs iš jo paties tragiškų pergyvenimų. Kiekvieno jo romano herojus ar herojė yra šių laikų žmogus, su šiuolaikiniais konfliktais ir problemomis. Jie neša ant savo pečių ne vien savo, bet ir savo bendraamžių skausmingas dilemas ir virsta simboliniais prototipais“.

Knygoje „Besikartojančios erdvės: pokalbiai su Icchoku Meru ir jo kūrybos interpretacijos“ publikuojami interviu su rašytoju, jo kūrybos nagrinėjimai, lietuvių ir užsienio spaudos publikacijos apie I. Mero kūrinius. Kaip nepaminėti Algirdo Lansbergio minčių apie novelių rinkinį „Apverstas pasaulis“: „Kaip ir ankstesniuose Mero kūriniuose, jo „apverstojo“ pasaulio centras tebėra Kelmės miestelis Žemaitijoje [...]. Lietuva, Rytų Europa, Izraelis... Mero novelių veikėjai, temos, motyvai pasklinda tolyn į visas puses nuo Kelmės“.

Rašytojas į gimnaziją atsiuntė ir į anglų, prancūzų, vokiečių kalbas išversto romano „Lygiosios trunka akimirką“ egzempliorius. Prancūzų laikraštyje „Le Figaro“ šis kūrinys pavadintas vienu geriausių romanų apie holokaustą. Pats I. Meras apie „Lygiosios trunka akimirką“ rašė: „Šio romano veiksmas gali vykti nebūtinai okupacijos metais, nebūtinai gete; jis vyks bet kur, ten, kur tokios pat aplinkybės, kur žmonės priešinasi, kur jie susiburia į bendrą kovą su tamsia, galinga jėga, nukreipta prieš žmogiškumą“. I. Mero kūriniai yra išversti į daugiau kaip dvidešimt kalbų.

Už apsakymų rinkinį „Stotelė vidukelėj“ I. Meras pelnė mūsų krašto literatūrinę Žemaitės premiją. Be jos pasaulyje garsus rašytojas yra apdovanotas keliomis Izraelio valstybės Prezidento, Tarptautine atminimo, pagarbos ir meistriškumo Holokausto, Rafaelio literatūros, Sionistų federacijos literatūrine, keliomis Lietuvių rašytojų draugijos JAV premijomis. Lietuvos Respublika už nuopelnus kultūrai, visuomeninę veiklą apdovanojo I. Merą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, Lietuvos Tūkstantmečio žvaigžde.

Atskirai paminėtina ir lietuvių bei anglų kalbomis išleista knyga „Gyvybę ir duoną nešančios rankos“ (2009 m. išleido Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, sudarytoja ir atsakingoji redaktorė D. Selčinskaja), kuri pasiekė Kelmę per šį muziejų. Tai per antrąjį pasaulinį karą išgelbėtų žydų, daugiausia vaikų, ir jų gelbėtojų prisiminimai, iliustruoti nuotraukomis. Knygos pavadinimas – rašytojo I. Mero, kurį, mažą vaiką, gelbėjo taurūs kelmiškiai, frazė. Šioje knygoje – ir paties rašytojo, jo sesers Janinos pasakojimai apie baisiuosius karo metus Kelmėje.

Šią vasarą, liepos mėnesį, Kelmėje vykusio akmentašių simpoziumo metu sukurtos ir Icchoko Mero aikštėje pastatytos skulptūros „Šachmatai“ (pagal I. Mero romaną „Lygiosios trunka akimirką“, autorius K. Bimba) ir aikštės pavadinimą žyminti „Icchoko Mero aikštė“ (skulptorius J. Vaicekauskas) – pagarbos ir padėkos ženklas žymiam mūsų kraštiečiui.

„Kelmė yra mano Lietuva ir mano Jeruzalė“, – pasakė I. Meras, Čikagoje atsiimdamas jam skirtąją literatūrinę premiją. Apie rašytojo artimą ryšį su gimtine liudija ir jo dovana Kelmės gimnazijos bendruomenei – už ją esame labai dėkingi.